I. BENDROS SĄLYGOS
1. punktas. Zemgalės Trečiųjų teismas
(1) Zemgalės Trečiųjų teismas (toliau tekste – Trečiųjų teismas) tai tarptautinis Trečiųjų teismas, kuris dirba pastoviai ir yra sukurtas tam, kad užtikrintų Trečiųjų teismui priklausančių ginčų nagrinėjimą.
(2) Trečiųjų teismas dirba remdamasis reglamentu, tarptautinėmis sutartimis ir konvencijomis, kurios liečia Trečiųjų teismo veiklą.
(3) Trečiųjų teismą įkūrėjas yra asociacijos „ZST”, registracijos numeris 40008159279, (toliau tekste - asociacijos „ZST”).
(4) Trečiųjų teismo pavadinimas anglų kalba - Zemgalės arbitration court, rusų kalba - Земгальский третейский суд, lietuvių kalba - Zemgalės Trečiųjų teismas.
2. punktas. Ginčų nagrinėjime taikomos procesinės normos
(1) Trečiųjų teismui yra privalomas reglamentas ir procesinės normos, dėl kurių taikymo šalys susitaria.
(2) Trečiųjų teismo procesą reguliuoja reglamentas ir procesinės normos, kurios galioja ginčo nagrinėjimo, ypatingų procesinių veikų vykdymo arba Trečiųjų teismo nutarimo vykdymo metu.
3. punktas. Ginčo nagrinėjimui taikomos materialinės teisinės normos
(1) Išskyrus ginčą, Trečiųjų teismas vadovaujasi tomis teisinėmis normomis ir paprotiniais susitarimais, dėl kurių šalys yra susitarusios.
(2) Jei šalys nėra susitarusios dėl to, kokiais įstatymais ir kokia paprotine teise apsprendžiami jų tarpusavio santykiai, arba, Trečiųjų teismas pripažino šį susitarimą negaliojančiu, Trečiųjų teismo sudėtis nustato šalių teisiniams santykiams taikomus įstatymus ar teisines normas.
4. punktas. Trečiųjų teisme nagrinėjami ginčai
Trečiųjų teismas turi teisę nagrinėti bet kurį civilinės teisės ginčą, jei šalys susitarė dėl šio ginčo perdavimo Trečiųjų teismui ir jei ginčo nagrinėjimas nepriklauso išskirtinei teisminei jurisdikcijai.
5. punktas. Trečiųjų teismo darbo organizavimas
(1) Trečiųjų teismo darbui vadovauja Trečių teismo pirmininkas ar pavaduotojai, kurie vykdo Trečiųjų teismo reglamente nustatytas funkcijas, prižiūri ir užtikrina tinkamą Trečiųjų teismo darbą, nustatyto Trečiųjų teismo sudėtį ir užtikrina tinkamą teismo veiklą.
(2) Trečiųjų teismo pirmininką paskirti asociacijos „ZST” narių susirinkimas. Asociacijos „ZST” narių susirinkimas turi teisę atšaukti Trečiųjų teismo pirmininką iš pareigų.
(3) Trečiųjų teismo pirmininkas turi teisę, savo nuožiūra, paskirti savo pavaduotojus.
(4) Trečiųjų teismo pirmininko pavaduotojus atšaukti iš užimamų pareigų turi teisę Trečiųjų teismo pirmininkas arba asociacijos „ZST” narių susirinkimas.
(5) Trečiųjų teismo pirmininko pavaduotojai, vykdydami Trečiųjų teismo pirmininko pareigas ir funkcijas veikia pagal Trečiųjų teismo pirmininko įgaliojimus ir teisę.
(6) Trečiųjų teismo pirmininkas ir pavaduotojai, vykdydami savo pareigas ir funkcijas yra nepriklausomi ir pavaldūs tik įstatymams ir Trečiųjų teismo reglamentui.
II. TREČIŲJŲ TEISMO SUTARTIS
6. punktas. Trečiųjų teismo sutarties sąvoka, šalys ir forma
(1) Trečiųjų teismo sutartis yra susitarimas dėl ginčo, kuris iškilo ar gali iškilti ateityje, perdavimo nagrinėti Trečiųjų teisme.
(2) Trečiųjų teismo sutartį gali sudaryti veiksnus fizinis asmuo nepriklausomai nuo pilietybės ir gyvenamosios vietos, Latvijoje ar užsienio valstybėje užregistruotas juridinis asmuo ir bet kuris kitas, privačios teisės subjektas.
(3) Trečiųjų teismo sutartis sudaroma raštu. Šalių susitarimas dėl ginčo perdavimo Trečiųjų teismui (Trečiųjų teismo sutartis) gali būti pareikštas:
1) kaip atskira sutartis;
2) kaip speciali šalių sutarties (Trečiųjų teismo klauzulė);
3) šalims apsikeitus laiškais, faksogramomis, telegramomis ar naudojant kitas telekomunikacijos priemones, kurios užtikrina, kad buvo užfiksuotas šalių pageidavimas perduoti ginčą arba galimus ginčus, nagrinėti Trečiųjų teismui.
(4) Jei šalys susitarė dėl ginčo, iškilusio iš konkrečios sutarties, perdavimo nagrinėti Trečiųjų teismui, skaitoma, kas šalys susitarė dėl bet kurio ginčo, kuris kyla iš šios sutarties, kuris liečia sutartį ar jos pažeidimą, užbaigimą ar negaliojimą, nagrinėjimo Trečiųjų teisme.
7. punktas. Trečiųjų teismo sutarties galia
(1) Asmenys, kurie sudarė sutartį dėl ginčo perdavimo nagrinėti Trečiųjų teismui, neturi teisės atsisakyti nuo jos, jei Trečiųjų teismo sutartis nebuvo pakeista ar atšaukta, įstatymuose ar sutartyje nustatyta tvarka.
(2) Trečiųjų teismo sutartis galioja tol, kol tęsiasi teisiniai santykiai, ryšium su kuriais, ji buvo sudaryta.
(3) Jei susitarimas dėl ginčo perdavimo nagrinėti Trečiųjų teisme, kaip atskira sąlyga, yra įtrauktas į šalių sudarytą sutartį, šis susitarimas skaitomas savarankiška sutartimi. Jei sutarties terminas užsibaigė ar sutartis pripažinta negaliojančia, susitarimas dėl ginčo perdavimo nagrinėti Trečiųjų teisme, lieka galioti.
III. TREČIŲJŲ TEISMO TEISĖJAI
8. punktas. Trečiųjų teismo teisėjai
(1) Trečiųjų teismo teisėjas yra fizinis asmuo, kuris pagal Trečiųjų teismo sutartį ir reglamento sąlygas yra paskirtas ginčo nagrinėjimui.
(2) Trečiųjų teismo teisėjas nėra šalies, kuri jį paskyrė, atstovas. Trečiųjų teismo teisėjas vykdo savo pareigas garbingai, nepasiduodant jokiai įtakai, jis privalo būti nepriklausomas ir objektyvus.
9. punktas. Trečiųjų teismo sudėtis
(1) Trečiųjų teismas nagrinėja ginčus esant trijų Trečiųjų teismo teisėjų sudėčiai, jei šalys nesusitarė dėl kito Trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus.
(2) Trečiųjų teismo teisėjų sudėties skaičius turi būti ne porinis.
10. punktas. Trečiųjų teismo teisėjų paskyrimas
(1) Šalys gali nustatyti Trečiųjų teismo teisėjų paskyrimo tvarką. Jei šalys nesusitarė dėl Trečiųjų teismo teisėjų paskyrimo tvarkos, Trečiųjų teismo teisėjus paskiria Trečiųjų teismo pirmininkas.
(2) Trečiųjų teismo pirmininkas turi teisę Trečiųjų teismo teisėjų paskyrimą patikėti bet kuriam veiksniams fiziniam ar juridiniams asmeniui.
11. punktas. Trečiųjų teismo teisėjų atšaukimas
(1) Jei šalis, paskyrė Trečiųjų teismo teisėją ir apie tai yra pranešta kitai šaliai, tada šio Trečiųjų teismo teisėjo negalima atšaukti be kitos šalies sutikimo.
(2) Trečiųjų teismo pirmininkas, pagal vienos šalies prašymą, gali atšaukti Trečiųjų teismo teisėją bet kurioje Trečiųjų teismo proceso stadijoje, tais atvejais, kai Trečiųjų teismo teisėjas, ilgiau nei 14 dienų nevykdo savo pareigų dėl savo nebuvimo, ligos ar dėl kitų priežasčių.
12. punktas. Trečiųjų teismo teisėjų nušalinimo pagrindai
(1) Asmuo, kuriam buvo pateiktas parašymas sutikti dėl jo paskyrimo Trečiųjų teismo teisėju, privalo šalims atskleisti bet kurias aplinkybes, kurios gali sukelti pagrįstas abejones dėl šio asmens objektyvumo ir nepriklausomumo. Jei tokios aplinkybės Trečiųjų teismo teisėjui tapo žinomos iki Trečiųjų teismo proceso pabaigos, jis nedelsiant privalo tai atskleisti šalims.
(2) Trečiųjų teismo teisėją galima nušalinti, jei:
1) atsirado aplinkybės, kurios sukėlė pagrįstas abejones dėl jo objektyvumo ir nepriklausomumo;
2) jo kvalifikacija neatitinka tai, dėl kurios šalys susitarė.
(3) Šalis gali nušalinti Trečiųjų teismo teisėją, kurį paskyrė ar kurio paskyrime dalyvavo, tik tais atvejais, kai nušalinimo pagrindai šiai šaliai tapo žinomi po Trečiųjų teismo teisėjo paskyrimo.
13. punktas. Trečiųjų teismo teisėjų nušalinimo tvarka
(1) Šalys gali susitarti dėl Trečiųjų teismo teisėjo nušalinimo tvarkos. Jei šalys nesusitarė dėl Trečiųjų teismo teisėjo nušalinimo tvarkos, šalys gali pareikšti nušalinimą Trečiųjų teismo teisėjui 5 (penkių) dienų laikotarpiu nuo tos dienos, kai sužinojo apie šio Trečiųjų teismo teisėjo paskyrimą arba šalis sužinojo nušalinimo pagrindą, Pateikus Trečiųjų teismui raštišką parnešimą, kuriame būtina nurodyti kurį Trečiųjų teismo teisėją šalis nušalina ir nušalinimo pagrindą.
(2) Dėl Trečiųjų teismo teisėjui pareikšto nušalinimo sprendimą priima Trečiųjų teismo sudėtis, ir tais atvejais, kai ginčas nagrinėjamas vieno Trečiųjų teismo teisėjo. Priimant sprendimą dėl nušalinimo dalyvauja visi Trečiųjų teismo sudėties nariai.
(3) Jei Trečiųjų teismo pirmininkui tampa žinomos šio reglamento 12 punkto 2 dalyje paminėtos aplinkybės, jis nedelsiant informuoja apie tai abi šalis ir išaiškina jų teises pareikšti nušalinimą atitinkamam Trečiųjų teismo teisėjui.
14. punktas. Trečiųjų teismo teisėjo įgaliojimų užsibaigimas
(1) Trečiųjų teismo teisėjas turi teisę atsisakyti nuo ginčo nagrinėjimo pranešant raštu Trečiųjų teismo pirmininkui.
(2) Šalys turi teisę susitarti dėl Trečiųjų teismo teisėjo įgaliojimų užsibaigimo, įforminant šį susitarimą raštu ir pateikiant jį Trečiųjų teismui.
(3) Trečiųjų teismo teisėjo įgaliojimai užsibaigia:
1) jei priimtas nutarimas dėl Trečiųjų teismo teisėjo nušalinimo;
2) jei Trečiųjų teismo teisėjas atsisakė nagrinėti ginčą;
3) jei šalys susitarė dėl Trečiųjų teismo teisėjo įgaliojimų užbaigimo;
4) dėl Trečiųjų teismo teisėjo atšaukimo;
5) dėl Trečiųjų teismo teisėjo mirties.
(4) Jei Trečiųjų teismo teisėjo įgaliojimai užsibaigė, naują Trečiųjų teismo teisėjas skiriamas šiame reglamente nustatyta tvarka.
15. punktas. Naujo Trečiųjų teismo teisėjo paskyrimo išdava
(1) Po naujo Trečiųjų teismo teisėjo paskyrimo ginčo nagrinėjimo procesas turi būti pardėtas iš naujo, jei ginčą nagrinėja vienas Trečiųjų teismo teisėjas, arba, jei paskirtas naujas Trečiųjų teismo sudėties pirmininkas.
(2) Trečiųjų teismo sudėtis turi teisę pradėti iš naujo ginčo nagrinėjimo procesą tuo atveju, jei į Trečiųjų teismo sudėtį buvo paskirtas naujas Trečiųjų teismo teisėjas.
IV. TREČIŲJŲ TEISMO PROCESO PARENGIMAS
16. punktas. Ginčo pavaldumas
(1) Nutarimą dėl ginčo pavaldumo priima Trečiųjų teismas ir tais atvejais, kai kuri nors iš šalių apskundžia Trečiųjų teismo sutarties buvimą ar jos galiojimą.
(2) Pareiškimą apie tai, kad ginčas nėra pavaldus Trečiųjų teismui, šalys gali pateikti iki tos dienos, kai užsibaigia atsiliepimo į pareikštą ieškininį pareiškimą pateikimui nustatytas terminas.
(3) Trečiųjų teismas, klausimą dėl ginčo pavaldumo gali išspręsti bet kurioje Trečiųjų teismo proceso stadijoje. Jei ginčo pavaldumas Trečiųjų teismui yra apskųstas iki Trečiųjų teismo sudėties paskyrimo, minėtą klausimą sprendžia Trečiųjų teismo pirmininkas, o jei pavaldumas yra apskųstas po Trečiųjų teismo sudėties paskyrimo, šį klausimą sprendžia Trečiųjų teismo sudėtis.
(4) Jei prieštaravimai dėl to, kad ginčo dalis nėra pavaldi Trečiųjų teismui, šaliai iškilo ryšium su reikalavimo papildymu ar pakeitimu, priešpriešiniu reikalavimu ar jo papildymu ar pakeitimu, minėti prieštaravimai turi būti išnagrinėti nedelsiant, iki kol Trečiųjų teismas pradės šio reikalavimo nagrinėjimą.
(5) Jei Trečiųjų teismas pripažįsta, kad ginčas ar jo dalis nėra pavaldi Trečiųjų teismui, jis užbaigia Trečiųjų teismo procesą ar jo dalį, šiame reglamente nustatyta tvarka.
17. punktas. Nutarimai Trečiųjų teismo proceso užtikrinimui
Trečiųjų teismas, savo iniciatyva arba pagal vienos šalies pagrystą reikalavimą, turi teisę priimti nutarimus Trečiųjų teismo proceso užtikrinimui ir kitus, laikinus nutarimus.
18. punktas. Procesiniai terminai
(1) Procesinė veika vykdoma šiame reglamente nustatytais terminais. Jei procesiniai terminai šiame reglamente nėra nustatyti, juos nustato Trečiųjų teismas.
(2) Procesinių veikų vykdymui nustatoma tiksli data arba terminas iki nustatytos datos, arba laiko periodas (metais, mėnesiais, dienomis ar valandomis). Jei procesinę veiką nebūtina atlikti iki nustatytos datos, ją galima vykdyti per visą nustatyto termino laiką.
(3) Procesinio termino tėkmė, kuri apskaičiuota metais, mėnesiais ar dienomis, prasideda sekančią dieną po datos ar įvykio, kuris nusako jo pradžią.
(4) Procesinio termino tėkmė, kuri apskaičiuotas valandomis, prasideda sekančią valandą po įvykio, kuris nusako jo pradžią.
(5) Terminas, kuris skaičiuojamas metais, pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesio dieną. Terminas, kuris skaičiuojamas mėnesiais, pasibaigia atitinkamą paskutinio termino mėnesio dieną. Jei mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia tą mėnesį, kuriame nėra atitinkamos datos, jis pasibaigia paskutinę šio mėnesio dieną. Terminas, kuris nustatytas iki konkrečios datos, pasibaigia ankstesnę dieną.
(6) Jei paskutinė termino diena yra šeštadienis, sekmadienis ar įstatymais numatyta švenčių diena, paskutine termino diena skaitoma sekanti darbo diena.
(7) Procesinę veiką, kurios terminas baigiasi, galima vykdyti paskutinę termino dieną iki dvidešimt ketvirtos valandos.
(8) Jei procesinė veika vykdoma Trečiųjų teisme, terminas skaitomas pasibaigusiu tą valandą, kai Trečiųjų teismas, pagal savo vidaus darbo tvarkos sąlygas, baigia darbą. Todėl, jei ieškininis pareiškimas ar kitos siuntos, perduotos ryšių įstaigai paskutinę termino dieną iki dvidešimt ketvirtos valandos, jie skaitomi perduoti laiku.
19. punktas. Procesinių terminų praleidimo išdavos, jų pristabdymas, atnaujinimas ir pratęsimas
(1) Teisė vykdyti procesines veikas prarandama, kai pasibaigia šiame reglamente ar Trečiųjų teismo nustatytas terminas.
(2) Pristabdžius Trečiųjų teismo procesą, pristabdoma termino tėkmė. Termino tėkmė sustabdoma tuo momentu, kai iškilo aplinkybės, kurios pagrindžia Trečiųjų teismo proceso pristabdymą. Procesinio termino tėkmė tęsiama nuo tos dienos, kai atnaujinamas Trečiųjų teismo procesas.
(3) Praleistus procesinius terminus, šaliai reikalaujant, gali atnaujinti Trečiųjų teismas, jei jis pripažįsta praleidimo priežastis pateisinamomis. Atnaujinant praleistą terminą, Trečiųjų teismas, tuo pačiu metu, laidžia vykdyti praleistą procesinę veiką.
(4) Trečiųjų teismo nustatytus terminus galima pratęsti remiantis pagrystu šalies reikalavimu.
(5) Jei reikalavimas dėl termino pratęsimo ar dėl praleisto termino atnaujinimo pateiktas iki Trečiųjų teismo sudėties paskyrimo, tada šį klausimą sprendžia Trečiųjų teismo pirmininkas, o jeigu reikalavimas pateiktas po Trečiųjų teismo sudėties paskyrimo, tada šį klausimą sprendžia Trečiųjų teismo sudėtis.
20. punktas. Korespondencija
(1) Trečiųjų teismo proceso metu visi pranešimai, pareiškimai ir kita korespondencija siunčiama registruotu laišku arba kitaip, fiksuojant išsiuntimo faktą, arba pristatoma adresatui asmeniškai pasirašant.
(2) Korespondencija skaitoma gauta, jei ji pristatyta adresatui asmeniškai ar išsiųsta adresato nurodytu pašto adresu, ar juridinio asmens buvimo vietos adresu (juridinis adresas), ar fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, o jei negalima išsiaiškinti adresas- paskutiniu žinomu adresu.
21. punktas. Trečiųjų teismo proceso konfidencialumas
(1) Trečiųjų teismo procesas yra konfidencialus. Trečiųjų teismo posėdžiai yra uždari. Asmenys, kurie nėra proceso dalyviai, gali dalyvauti Trečiųjų teismo posėdyje tik šalims sutikus.
(2) Trečiųjų teismas nepublikuoja ir neteikia žinių apie Trečiųjų teismo procesą tretiesiems asmenims.
22. punktas. Šalių lygiateisiškumas ir varžymasis
Trečiųjų teismas, nagrinėdamas ginčą, atsižvelgia į šalių lygiateisiškumą ir varžymosi principus. Kiekviena šalis turi vienodą teisę išdėstyti savo požiūrį ir ginti savo teises.
23. punktas. Trečiųjų teismo proceso tvarka
(1) Šalys turi teisę laisvai nustatyti Trečiųjų teismo proceso tvarką.
(2) Jei šalys nėra susitarusios dėl Trečiųjų teismo proceso tvarkos, Trečiųjų teismas nagrinėja ginčą remiantis šiuo reglamentu.
(3) Jei šalys susitarė tik dėl atskirų Trečiųjų teismo proceso sąlygų, Trečiųjų teismas atsižvelgia į šalių susitarimą, o likusioje dalyje remiasi Trečiųjų teismo reglamentu.
24. punktas. Trečiųjų teismo kalba
(1) Trečiųjų teismo procesas vyksta ta kalba, dėl kurios šalys susitarė. Jei šalys nėra susitarusios dėl ginčo nagrinėjimo proceso kalbos, ją nustato Trečiųjų teismas.
(2) Trečiųjų teismas turi teisę pareikalauti iš šalių raštiško bet kurio įrodymo vertimo ar notariškai patvirtinto vertimo ta kalba, kuria vyksta procesas.
(3) Jei Trečiųjų teismo sudėtis, ar kuris iš Trečiųjų teismo teisėjų ar proceso dalyvis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, Trečiųjų teismas pakviečia vertėją. Vertėjo paslaugų apmokėjimo tvarką nustato Trečiųjų teismas.
25. punktas. Šalių atstovavimas
(1) Fiziniai asmenys savo bylas Trečiųjų teisme veda patys arba tarpininkaujant įgaliotam atstovui. Fizinio asmens atstovavimas įforminamas raštišku įgaliojimu.
(2) Juridinio asmens bylas Trečiųjų teisme veda jo pareigūnai, kurie veikia įstatymų, įstatų ar nuostatų priskirtų įgaliojimų ribose, arba kiti, juridinio asmens įgalioti atstovai. Juridinio asmens atstovavimas įforminamas raštišku įgaliojimu ar dokumentais, kurie patvirtina pareigūno teisę, be ypatingo įgaliojimo, atstovauti juridiniam asmeniui.
(3) Šalies atstovu gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo.
(4) Šalys į Trečiųjų teismo procesą gali pakviesti advokatus, juridinės pagalbos teikimui.
26. punktas. Ginčo sprendimo vieta
(1) Šalis gali laisvai susitarti dėl ginčo sprendimo vietos. Jei šalys nėra susitarusios dėl ginčo sprendimo vietos, ją nustato Trečiųjų teismas.
(2) Įrodymų patikrinimui Trečiųjų teismas gali susirinkti bet kurią vietą, kurią jie skaito tinkama, informuojant apie tai Trečiųjų teismo proceso dalyvius.
(3) Jei šalys susitarė dėl Trečiųjų teismo proceso vietos, tada šalys padengia Trečiųjų teismo kelionės ir buvimo išlaidas.
27. punktas. Trečiųjų teismo proceso pradžia
(1) Trečiųjų teismo procesas pradedamas nuo ieškininio pareiškimo pateikimo momento.
(2) Ieškininis pareiškimas Trečiųjų teismui pateikiamas raštu.
28. punktas. Ieškininis pareiškimas
(1) Ieškininiame pareiškime nurodoma:
1) informacija apie šalis:
Juridiniams asmenims: pavadinimas ir juridinis adresas, registracijos numeris, ir jei ieškovui yra žinomi, telefono ir fakso numeriai.
Fiziniams asmenims: vardas, pavardė, gyvenamoji vieta ir asmens kodas, ir jei ieškovui yra žinomas, telefono numeris;
2) ieškinio dalykas, suma, ieškinio sumos apskaičiavimas;
3) ieškinio pagrindas ir įrodymai, kurie tai patvirtina;
4) įstatymas, kuriuo remiantis iškeltas ieškinys;
5) ieškovo reikalavimas;
6) pridedamų dokumentų sąrašas.
(2) Prie ieškininio pareiškimo pridedama:
1) šalių susitarimas dėl Trečiųjų teismo, jei tik šis susitarimas neįtrauktas į sutartį iš kurios kilo ginčas;
2) sutartis iš kurios iškilo ginčas;
3) dokumentus, kuriais ieškovas remiasi ieškininiame pareiškime;
4) tiek pareiškimo nuorašų, kiek byloje yra atsakovų;
5) įrodymus apie Trečiųjų teismo teisenos mokesčio ir Trečiųjų teismo honoraro apmokėjimą;
6) įrodymus apie ieškininio pareiškimo išsiuntimą atsakovui.
(3) Ieškininį pareiškimą pasirašo ir pateikia ieškovas arba jo atstovas. Jei ieškinį, ieškovo vardu, kelia jo atstovas, prie ieškininio pareiškimo pridedamas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus kelti ieškinį.
29. punktas. Trečiųjų teismo veiksmai po ieškininio pareiškimo gavimo
(1) Jei ieškininis pareiškimas ir prie jo pridedami dokumentai atitinka šio reglamento reikalavimus, Trečiųjų teismo pirmininkas nedelsiant išsiunčia atsakovui pranešimą apie ieškininio pareiškimo gavimą ir ieškininio pareiškimo nuorašą. Pranešime siūloma atsakovui pateikti atsiliepimą dėl iškelto ieškinio, nurodant prieštaravimus, jei tokie yra, ir pridedant juos patvirtinančius dokumentus.
(2) Šalys turi teisę susipažinti su ieškininio pareiškimo priedais ir kita bylos medžiaga, Trečiųjų teismo darbo metu.
30. punktas. Trečiųjų teismo veiksmai, jei ieškininis pareiškimas neatitinka reglamento reikalavimų
(1) Jei ieškininis pareiškimas ir prie jo pridedami dokumentai neatitinka šio reglamento reikalavimų, Trečiųjų teismo pirmininkas ieškininio pareiškimo nesprendžia ir informuoja apie tai pateikėją, suteikdamas laiko trūkumų ištaisymui.
(2) Jei Trečiųjų teismo pirmininko nustatytu laiku trūkumai ištaisomi, ieškininis pareiškimas laikomas pateiktu ir pradedamas Trečiųjų teismo procesas.
(3) Jei Trečiųjų teismo pirmininko nustatytu laiku trūkumai neištaisomi, ieškininis pareiškimas grąžinamas pateikėjui neišspręstas.
31. punktas. Atsiliepimas į ieškinį
(1) Atsiliepimą į ieškinį atsakovas pateikia Trečiųjų teismui ir ieškovui per 15 dienų nuo pranešimo apie ieškininio pareiškimo gavimą išsiuntimo dienos.
(2) Atsižvelgiant į atsakovo buvimo vietą, ginčo sudėtingumą, atsakovų skaičių, Trečiųjų teismo pirmininkas, savo nuožiūra, gali nustatyti ilgesnį atsiliepimo pateikimo terminą, bet jis negali būti ilgesnis už objektyviai būtiną ir viršyti 30 (trisdešimt) dienų.
(3) Atsakovas, savo atsiliepime privalo nurodyti, ar jis pripažįsta ieškinį pilnai ar tik kurią nors jo dalį, pagrįstus savo prieštaravimus dėl ieškinio, ir įstatymą, kuriuo remiamasi, prašyme priimti įrodymus ir išreikalavimus, kitas aplinkybes, kurias jis laiko reikšmingomis nagrinėjant bylą. Šalis privalo užtikrinti savalaikį atsiliepimo kopijų (su priedais) išsiuntimą antrai šaliai.
(4) Gavus atsiliepimą, Trečiųjų teismo pirmininkas nedelsiant praneša apie tai ieškovui.
32. punktas. Priešpriešinis reikalavimas
(1) Atsakovas gali pateikti priešpriešinį reikalavimą.
(2) Priešpriešinis reikalavimas pateikiamas raštu. Priešpriešiniam reikalavimui taikomos tokis pačios reglamento sąlygos, kaip ir ieškininiam pareiškimui.
(3) Priešpriešinį reikalavimą galima pateikti per laiką, kuris yra nustatytas atsiliepimo į ieškinį pateikimui.
(4) Trečiųjų teismas priima priešpriešinį reikalavimą, jei priešpriešinio reikalavimo dalykas įtrauktas į Trečiųjų teismo sutartį ir:
1) tarp pradinio ieškinio ir priešpriešinio reikalavimo yra galimas tarpusavio įskaitymas;
2) priešpriešinio reikalavimo patenkinimas pilnai ar dalinai pašalina pradinio ieškinio patenkinimą;
3) tarp priešpriešinio reikalavimo ir pradinio ieškinio yra savitarpio ryšys ir bendras jų nagrinėjimas skatins greitesnį ir tikslesnį teisminį bylos nagrinėjimą.
(5) Nutarimą dėl priešpriešinio reikalavimo priėmimo priima Trečiųjų teismo pirmininkas.
(6) Priešpriešinis reikalavimas, kurį priėmė Trečiųjų teismas, nagrinėjamas kartu su pradiniu ieškiniu.
33. punktas. Trečiųjų teismo posėdžio eiga
(1) Po to, kai iš atsakovo yra gautas atsiliepimas į ieškinį ar yra pasibaigęs atsakovui skirtas atsiliepimo pateikimo terminas ir yra paskirta Trečiųjų teismo sudėtis, Trečiųjų teismo sudėtis nustato Trečiųjų teismo posėdžio dieną ir laiką.
(2) Po Trečiųjų teismo posėdžio paskyrimo, Trečiųjų teismo pirmininkas, nedelsiant praneša bylos dalyviams Trečiųjų teismo posėdžio dieną, laiką ir Trečiųjų teismo sudėtį.
(3) Pranešimas apie pirmą Trečiųjų teismo posėdį išsiunčiamas bylos dalyviams ne vėliau, kaip prieš 15 dienų iki teismo posėdžio, jei šalys nėra susitarusios dėl trumpesnio termino.
V. GINČO SPRENDIMAS
34. punktas. Ginčo sprendimo būdai ir eiga
(1) Atsižvelgiant į šalių sudarytą Trečiųjų teismo sutartį, Trečiųjų teismas rengia posėdžius, kad išklausytų šalių paaiškinimus ir prieštaravimus, kad patikrintų įrodymus (žodinis procesas), ar išspręstų ginčą, remiantis tik pateiktais raštiškais įrodymais ir bylos medžiaga (raštiškas procesas). Trečiųjų teismas rengia žodinį procesą ir tada, jei šalys susitarė dėl raštiško proceso, o kuri nors iš šalių, iki kol bus sprendimu užbaigtas Trečiųjų teismo procesas, reikalauja žodinio proceso, arba Trečiųjų teismas prieina išvados, kad pateikti įrodymai ir medžiaga yra nepakankama ginčo išsprendimui.
(2) Laikantis šio reglamento ir šalių susitarimo sąlygų, Trečiųjų teismas turi teisę pristabdyti ginčo sprendimo procesą, kol tai bus tikslinga, su sąlyga, kad ginčas sprendžiamas be vilkinimo ir kad pusėms yra suteiktos vienodos teisės išdėstyti savo požiūrį ir ginti savo teises. Ginčo sprendimo procesui vadovauja Trečiųjų teismo sudėties pirmininkas.
(3) Ginčo sprendimas žodiniame procese prasideda nuo to momento, kai nustatytą dieną ir nustatytu laiku, Trečiųjų teismo sudėties pirmininkas atidaro Trečiųjų teismo posėdį ir praneša apie ginčo sprendimo pradžią.
(4) Ginčo sprendimas raštiškame procese prasideda nuo to momento, kai Trečiųjų teismo sudėtis susirenka ginčo sprendimui.
35. punktas. Šalių susipažinimas su gauta medžiaga ir įrodymais
Trečiųjų teismas supažindina šalis su bet kuriais pareiškimais, dokumentais ir kita informacija, kurį yra teismo žinioje, ir su ekspertų išvadomis ir kitais įrodymais.
36. punktas. Išdavos, jei šalis nedalyvauja Trečiųjų teismo procese
(1) Jei atsakovas, šiame reglamente nustatytu terminu, nepateikia atsiliepimo į ieškinį, Trečiųjų teismas tęsia procesą, nelaikant šio nepateikimo, ieškinio pripažinimu, jei tik Trečiųjų teismo sutartyje nėra nustatyta kitaip.
(2) Jei šalys, be pateisinamos priežasties neatvyksta į žodinį Trečiųjų teismo procesą ar nepateikia raštiškų ar kitų įrodymų, Trečiųjų teismas tęsia procesą ir sprendžia ginčą, remiantis jo žinioje esančiais įrodymais.
37. punktas. Ieškinio pakeitimas ir papildymas
(1) Šalis turi teisę keisti ir papildyti ieškinį iki ginčo sprendimo pradžios. Ieškinio pakeitimu ir papildymu nėra laikoma:
1) ieškinio patikslinimas;
2) akivaizdžių klaidų ieškinyje ištaisymas;
3) procentų ir prieaugio prie ieškinio pridėjimas;
4) reikalavimas atlyginti turto vertę, ryšium su reikalauto turto nusavinimu, praradimu ar pasikeitimu jo sudėtyje;
5) bendros ieškinio sumos sudėtinių dalių pakeitimas šios sumos ribose;
6) ieškinio, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti teises, pakeitimas į reikalavimą atnaujinti pažeistas teises dėl bylos eigoje pasikeitusių aplinkybių;
7) ieškinio sumos padidėjimas, ryšium su bylos eigoje padidėjusia rinkos kaina.
(2) Jei šio punkto 1 dalyje nustatyta tvarka padidinamas ieškinio dydis, šalis papildomai privalo apmokėti atitinkamas Trečiųjų teismo proceso išlaidas.
(3) Pradėjus ginčo sprendimą, Trečiųjų teismas turi teisę pripažinti ieškinį netikslingu, uždrausti ieškinio pakeitimą ir papildymą, jei tokiu būdu pažeidžiamas Trečiųjų teismo procesas ar apsunkinamas ginčo sprendimas.
(4) Ieškinio negalima keisti tokiu būdu, jei jis peržengia Trečiųjų teismo sutarties ribas.
38. punktas. Protokolas
(1) Trečiųjų teismo posėdžiai protokoluojami tikt tada, jei kuri iš šalių to pareikalavo ir sumokėjo Trečiųjų teismui atlygi už sekretoriaus paslaugas. Prašymas protokoluoti posėdį pateikiamas ir atlygis už sekretoriaus paslaugas sumokamas ne vėliau, kaip prieš 2 dienas iki Trečiųjų teismo posėdžio.
(2) Protokolą rašo Trečiųjų teismo parinktas sekretorius. Trečiųjų teismo posėdžio protokolą pasirašo visi Trečiųjų teismo teisėjai ir sekretorius. Trečiųjų teismo posėdžio protokolas pasirašomas per 3 (trijų) dienų laikotarpį nuo Trečiųjų teismo posėdžio.
(3) Protokole nurodoma:
1) Trečiųjų teismo pavadinimas;
2) bylos numeris;
3) nagrinėjimo vieta ir data;
4) šalys;
5) pažymos apie šalių dalyvavimą ginčo sprendime;
6) Trečiųjų teismo teisėjų, sekretoriaus, ekspertų, vertėjų ir kitų bylos dalyvių vardai ir pavardės;
7) trumpas ginčo sprendimo eigos aprašas;
8) šalių reikalavimai ir kiti, svarbūs, šalių išdėstyti, pranešimai;
9) ginčo sprendimo atidėjimo ar užbaigimo priežastys.
(4) Šalys turi teisę susipažinti su protokolu 5 dienų laikotarpiu po jo pasirašymo, raštu pateikti pastabas ar prieštaravimus dėl protokolo. Klausimą dėl prieštaravimų pagrįstumo ar pastabų atitikimo posėdžio eigai, sprendžia Trečiųjų teismas. Šalis turi teisę pareikalavusi gauti protokolo kopiją.
39. punktas. Įrodymai
(1) Įrodomosiomis priemonėmis Trečiųjų teisme gali būti šalių paaiškinimai, raštiški įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados.
(2) Įrodymus pateikia šalys. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jie remiasi, kaip savo reikalavimų ar prieštaravimų pagrindu. Trečiųjų teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus dokumentus ar kitus įrodymus.
(3) Kaip raštiškas įrodymas yra pateikiami dokumentų originalai arba jų patvirtintos kopijos. Jei šalys pateikia patvirtintą dokumento kopiją, Trečiųjų teismas turi teisę pareikalauti pateikti dokumento originalą. Dokumento originalą, pagal jį pateikusio asmens prašymą, Trečiųjų teismas grąžina, proceso medžiagoje paliekant patvirtintą kopiją.
(4) Trečiųjų teismas pats nustato įrodymų leistinumą ir atitinkamumą.
40. punktas. Ekspertizė
(1) Trečiųjų teismas, pagal motyvuotą šalies reikalavimą, pateiktą raštu, gali paskirti ekspertizę. Ekspertizė skiriama tais atvejais, kai svarbių ginčo faktų išaiškinimui būtinos specialios žinios moksle, technikoje, mene ar kitoje srityje.
(2) Jei Trečiųjų teismas pripažyta šalies reikalavimą pagristu, Trečiųjų teismas priima sprendimą dėl ekspertizės paskyrimo ar ekspertų pritraukimo. Ekspertizė skiriama tik tada, kai šalis, Trečiųjų teismo nustatytu terminu yra avansu sumokėjusi Trečiųjų teismui atlygį už ekspertų paslaugas. Avanso sumos dydį nustato Trečiųjų teismas.
(3) Reikalavime dėl ekspertizės paskyrimo, šalis privalo nurodyti klausimus, dėl kurių, šalies nuomone, ekspertai privalo pateikti savo išvadas. Kita šalis turi teisę pateikti Trečiųjų teismui klausimus, dėl kurių ekspertai privalo pateikti savo išvadas. Klausimus, kuriems būtinos ekspertų išvados, nustato Trečiųjų teismas. Šalių užduoto klausimo atmetimą Trečiųjų teismas privalo motyvuoti.
(4) Ekspertizę atlieka atitinkamų ekspertizės įstaigų ekspertai arba kiti specialistai. Ekspertą parenka šalys pagal abipusį susitarimą, o jei apie tai nebuvo susitarta per Trečiųjų teismo nustatytą laikotarpį, ekspertą parenka Trečiųjų teismas. Jei būtina, Trečiųjų teismas parenka keletą ekspertų.
(5) Jei yra parinkti keletas ekspertų, jie turi teisę tartis tarpusavyje. Jei ekspertai prieina prie bendros išvados, ją pasirašo visi ekspertai. Jei ekspertų išvados nesutampa, kiekvienas ekspertas rašo atskirą išvadą.
(6) Šalys, Trečiųjų teismo prašymu, pateikia ekspertams būtinas žinias ar dokumentus, parodo prekes ar kitus daiktus.
(7) Šalies prašymu, Trečiųjų teismas pakviečia ekspertą dalyvauti Trečiųjų teismo posėdyje, pareikšti savo išvadas, pateikti paaiškinimus ir atsakyti į šalių klausimus dėl išvadų.
41. punktas. Eksperto, vertėjo ir sekretoriaus nušalinimas
Pagal šalies pareiškimą, šio reglamento 12 punkte nustatytais atvejais, ekspertas, vertėjas ar sekretorius gali būti nušalintas. Nušalinimas turi būti pareikštas iš kart po to, kai šalims tapo žinomas nušalinimo pagrindas. Klausimą dėl nušalinimo sprendžia Trečiųjų teismo sudėtis.
42. punktas. Procesinės šalies pasitraukimo išdavos
(1) Faktas, kad fizinis asmuo, kuris yra viena iš šalių mirė, ar juridinis asmuo, kuris yra viena iš šalių, nustojo egzistuoti, savaime neužbaigia Trečiųjų teismo sutarties, jei šalys nėra susitarusios kitaip ir apskųsti teisiniai santykiai leidžia teisių perėmimą. Šiuo atveju, Trečiųjų teismas pristabdo Trečiųjų teismo procesą iki teisių perėmėjo nustatymo.
(2) Reikalavimo cesija ar skolos pervedimas gali būti pagrindu Trečiųjų teismo proceso užbaigimui tik tais atvejais, kai Trečiųjų teismo sutartis atšaukiama įstatymuose ar sutartyje numatyta tvarka.
43. punktas. Teisė prieštarauti
(1) Jei pažeista ar nesilaikyta kurios nors Trečiųjų teismo sąlygų, šalys, dalyvaujančios Trečiųjų teismo procese, nedelsiant, kai tik joms tapo žinoma ar galėtų būti žinoma apie tokį pažeidimą, raštu pateikia Trečiųjų teismui ir kitai šaliai savo prieštaravimus.
(2) Klausimą dėl prieštaravimų pagrįstumo sprendžia Trečiųjų teismas.
(3) Jei šalys nepateikia prieštaravimų, laikoma, kad ji atsisako nuo savo teisės kelti šias pretenzijas.
44. punktas. Proceso dokumentų saugojimas pasibaigus Trečiųjų teismo procesui
Proceso dokumentai, pasibaigus Trečiųjų teismo procesui, 10 metų saugomi Trečiųjų teisme. Trečiųjų teisme dokumentų saugojimą vykdo pagal įstatymu numatytą archyvų saugojimo tvarką.
45. punktas. Sprendimo priėmimas
(1) Visi sprendimai (nutarimai ir sprendimai) Trečiųjų teisme, jei jis sudarytas iš daugiau nei vieno Trečiųjų teismo teisėjo, priimami paprasta balsų dauguma. Trečiųjų teismo teisėjas negali atsisakyti balsuoti.
(2) Trečiųjų teismo sudėtis, savo nuožiūra, sprendimą priima posėdžių salėje arba sprendimų priėmimo kambaryje.
(3) Trečiųjų teismo sprendimas parengiamas raštu, ir jį pasirašo visi Trečiųjų teismo teisėjai, o jei kuris iš Trečiųjų teismo teisėjų nepasirašo sprendimo, jame nurodomos priežastys, dėl kurių jis nepasirašė.
(4) Trečiųjų teismo teisėjų parašai sprendime patvirtinami Trečiųjų teismo antspaudu.
(5) Trečiųjų teismo sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Jis yra neapskundžiamas ir neprotestuotinas.
(6) Jei Trečiųjų teismo sprendimu šalims yra priskirta apmokėti papildomas Trečiųjų teismo išlaidas, teismo sprendimo nuorašas šaliai pateikiamas arba išsiunčiamas tik po sprendime nustatyto mokesčio sumokėjimo.
46. punktas. Susitaikymas
(1) Trečiųjų teismas skatina šalių ginčo reguliavimą susitaikymo keliu.
(2) Susitaikymas galimas bet kurioje Trečiųjų teismo proceso stadijoje. Jei šalys pasiekia susitaikymą, Trečiųjų teismas užbaigia procesą.
(3) Susitaikymo dokumentą šalys sudaro raštu ir jame nurodo: juridiniams asmenims – pavadinimą, registracijos numerį ir buvimo vietą (juridinį adresą), fiziniams asmenims – vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą, ginčo dalyką ir kiekvienos šalies įsipareigojimus, kuriuos ji savanoriškai apsiima vykdyti.
(4) Šalims pareikalavus, Trečiųjų teismas savo nutarimu patvirtina susitaikymą, jei jo sąlygos neprieštarauja įstatymui. Šis nutarimas turi tokia pačią juridinę galią, kaip ir Trečiųjų teismo sprendimas.
(5) Trečiųjų teismas gali patvirtinti susitaikymą šalims nedalyvaujant, jei susitaikymas patvirtintas notariškai ir į jį įtrauktas šalių pranešimas, kad joms yra žinomos procesinės susitaikymo patvirtinimo išdavos.
47. punktas. Sprendimas
(1) Trečiųjų teismo sprendime nurodoma:
1) bylos numeris;
2) Trečiųjų teismo sudėtis;
3) sprendimo priėmimo data ir vieta;
4) žinios apie šalis;
5) ginčo dalykas;
6) sprendimo motyvavimas, jei šalys nėra susitarusios kitaip;
7) išvados dėl pilno ar dalinio ieškinio patenkinimo, ar dėl pilno ar dalinio ieškinio atšaukimo ir Trečiųjų teismo sprendimo esmė;
8) išieškoma suma, jei sprendimas priimtas dėl piniginių lėšų išieškojimo;
9) konkretus turtas ir jo vertė, kuri išieškoma nesant turtui, jei sprendimas priimtas dėl turto grąžinimo natūra;
10) kas, kokią veiką ir kokiais terminais privalo atlikti, jei sprendimas uždeda prievolę vykdyti nustatytas veikas;
11) kuri sprendimo dalis liečia kiekvieną iš ieškovų, jei sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai, ir kokią sprendimo dalį privalo vykdyti kiekvienas atsakovas, jei sprendimas priimtas dėl keleto atsakovų;
12) Trečiųjų teismo išlaidos, šių išlaidų ir išlaidų už juridinę pagalbą paskirstymas tarp šalių.
(2) Sprendimo nuorašą Trečiųjų teismas išsiunčia šalims.
(3) Raštiško proceso atvejais, sprendimo nuorašą Trečiųjų teismas išsiunčia šalims 3 dienų laikotarpiu.
(4) Žodinio proceso atveju, po sprendimo priėmimo šalims pranešama rezoliucinė sprendimo dalis. Sprendimą Trečiųjų teismas parengia per 10 dienų.
48. punktas. Sprendimo klaidų ištaisymas. Sprendimo aiškinimas. Papildomas sprendimas
(1) Kiekviena šalis, pranešus kitai šaliai, iki sprendimo vykdymo, turi teisę prašyti Trečiųjų teismo:
1) ištaisyti bet kurią, sprendimo apskaičiavimuose įsivėlusią, gramatinę ar spausdinimo klaidą. Šias klaidas Trečiųjų teismas gali ištaisyti ir savo iniciatyva;
2) išaiškinti sprendimą. Sprendimo paaiškinimas sudaromas raštu ir nuo jo priėmimo momento tampa nedalijama sudėtine sprendimo dalimi;
3) 30 dienų laikotarpiu nuo sprendimo išsiuntimo dienos priimti papildomą sprendimą, jei sprendime nėra nurodyta, kada iki sprendimo priėmimo pateiktas ieškinys. Jei Trečiųjų teismas laiko reikalavimą pagrystu, šis reikalavimas sprendžiamas, priimant papildomą sprendimą.
(2) Trečiųjų teismas sprendžia ar šalių dalyvavimas yra būtinas, sprendžiant klausimą, nurodyta šio punkto 1 dalyje.
49. punktas. Ginčo sprendimo atidėjimas
(1) Trečiųjų teismas privalo atidėti ginčo sprendimą, jei į Trečiųjų teismo posėdį neatvyko kuris nors iš bylos dalyvių ir jam nėra pranešta apie Trečiųjų teismo posėdžio laiką ir vietą.
(2) Trečiųjų teismas gali atidėti ginčo sprendimą:
1) jei pripažįstama, kad nėra galimybės išspręsti ginčo, nes neatvyko kuris nors iš bylos dalyvių, sekretorius, ekspertas ar vertėjas;
2) dėl bylos dalyvio reikalavimo suteikti galimybę pateikti papildomus įrodymus;
3) savo iniciatyva, procesinių klausimų sprendimui.
(3) Apie sekančio Trečiųjų teismo posėdžio diena ir laiką Trečiųjų teismas praneša bylos dalyviams pasirašytinai arba pakviečia pranešimu.
50. punktas. Trečiųjų teismo proceso pristabdymas
(1) Trečiųjų teismas privalo pristabdyti Trečiųjų teismo procesą, jei:
1) mirė fizinis asmuo ar nustojo egzistuoti juridinis asmuo, kurie yra ginčo šalys, ir jei apskųsti teisiniai santykiai leidžia teisių perėmimą;
2) šalis neteko veiksnumo;
3) Trečiųjų teismui raštu yra pateiktas šalių tarpusavio susitarimas dėl Trečiųjų teismo proceso pristabdymo.
(2) Trečiųjų teismas bylos dalyvio ar savo iniciatyva gali pristabdyti teiseną, jei:
1) dėl šalies ligos ar kitų pateisinamų priežasčių, šalis negali dalyvauti ginčo sprendime;
2) Trečiųjų teismas paskyrė ekspertizę.
(3) Trečiųjų teismo procesas pristabdomas:
1) šio punkto 1 dalies 1 papunktyje numatytais atvejais – iki teisių perėmėjo nustatymo ar įstatyminio atstovo paskyrimo;
2) šio punkto 1 dalies 2 papunktyje numatytais atvejais – iki įstatyminio atstovo paskyrimo;
3) šio punkto 1 dalies 3 papunktyje numatytais atvejais – iki šalių tarpusavio susitarimu nustatyto termino;
4) šio punkto 2 dalies 1 ir 2 papunktyje numatytais atvejais – iki to momento, kol išnyks šiuose punktuose minimos aplinkybės.
(4) Trečiųjų teismas, priėmęs nutarimą dėl trečiųjų teismo proceso pristabdymo, įformina kaip atskirą procesinį dokumentą. Nutarime nurodomos aplinkybės, iki kurių atsiradimo ar užsibaigimo momento Trečiųjų teismo procesas pristabdomas, arba terminas, iki kurio Trečiųjų teismo procesas pristabdomas.
(5) Trečiųjų teismo procesą, savo iniciatyva ir savo nutarimu, arba bylos dalyvių reikalavimu, atnaujina Trečiųjų teismas.
51. punktas. Ieškinys nenagrinėjamas
(1) Trečiųjų teismas nenagrinėja ieškinio, jei:
1) ieškininį pareiškimą pateikė neveiksnus asmuo, arba asmuo, kuriam paskirta rūpyba pagal Civilinio kodekso 365 straipsnio nuostatas;
2) ieškinį, ieškovo vardu iškėlė asmuo, kuris nėra įgaliotas įstatyme numatyta tvarka;
3) šio reglamento 30 punkto 3 dalyje nustatytu atveju.
(2) Trečiųjų teismas nenagrinėja ieškinio:
1) ieškovo reikalavimu;
2) jei ieškovas pakartotinai neatvyksta į Trečiųjų teismo posėdį ir nėra pateikęs parašymo išspręsti ginčą jam nedalyvaujant.
(3) Trečiųjų teismas priima sprendimą nenagrinėti ieškinio atskiru procesiniu dokumentu.
(4) Jei ieškinys nenagrinėjamas, ieškovas turi teisę iš naujo pateikti ieškininį pareiškimą Trečiųjų teismui, laikantis įstatymuose ir šiame reglamente nustatytos tvarkos.
52. punktas. Trečiųjų teismo proceso užbaigimas
(1) Trečiųjų teismas priima sprendimą dėl trečiųjų teismo proceso užbaigimo, jei:
1) ieškovas atšaukia savo ieškinį ir atsakovas dėl to neprieštarauja;
2) šalys susitaria užbaigti ginčą susitaikymu;
3) Trečiųjų teismo sutartis, įstatymuose ar sutartyje nustatyta tvarka, netenka galios;
4) Trečiųjų teismas pripažįsta, kad ginčas nepavaldus Trečiųjų teismui;
5) fizinis asmuo, kuris yra ginčo šalis, mirė, ar juridinis asmuo, kuris yra ginčo šalis, nustojo egzistuoti, ir jei teisiniai santykiai neleidžia teisių perėmimo, arba šalys susitarė, kad tokiu atveju, procesas užbaigiamas.
(2) Jei Trečiųjų teismo procesas užbaigiamas dėl šio punkto 1 dalies 1 arba 2 papunktyje nurodytų priežasčių, pakartotinas kreipimasis į trečiųjų eismą ar kreipimasis į teismą ginčo nagrinėjimui tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalimas.
(3) Jei Trečiųjų teismo procesas užbaigiamas dėl šio punkto 1 dalies 3 arba 4 papunktyje nurodytų priežasčių, arba jei fizinis asmuo, kuris yra viena iš šalių mirė, ar juridinis asmuo, kuris yra viena iš šalių, nustojo egzistuoti ir šalys yra susitarusios, kad Trečiųjų teismo procesas tokiu atveju yra užbaigiamas, šalys turi teisę kreiptis į teismą.
53. punktas. Naujas ginčo sprendimas ryšium su naujai atsivėrusiomis aplinkybėmis
(1) Ginčą, ryšium su naujai atsivėrusiomis aplinkybėmis, šalis gali kelti pateikiant pareiškimą dėl Trečiųjų teismo sprendimo ar nutarimo atšaukimo.
(2) Pareiškimą galima pateikti trijų mėnesių laikotarpiu nuo tos dienos, kai buvo konstatuotos aplinkybės, pagrindžiančios naują ginčo sprendimą.
(3) Pareiškimo negalima pateikti, jei nuo sprendimo ar nutarimo įsigaliojimo praėjo daugiau nei 10 metų.
(4) Naujai atsivėrusiomis aplinkybėmis pripažįstama:
1) baudžiamojoje byloje, su teisėtai įsigaliojusiu teismo sprendimu, konstatuota sąmoningai neteisinga eksperto išvada, sąmoningai neteisingas vertimas, suklastotas žodinis ar raštiškas įrodymas, kurių pagrindu parengtas sprendimas;
2) baudžiamojoje byloje, su teisėtai įsigaliojusiu teismo sprendimu, konstatuota nusikalstama veikla, dėl kurios buvo parengtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas ar priimtas nutarimas;
3) teismo sprendimo ar kitos įstaigos nutarimo atšaukimas, kurio pagrindu buvo parengtas sprendimas ar priimtas nutarimas sprendžiant šį ginčą;
4) bylos nagrinėjime taikytos teisinės normos pripažįstamos neatitinkančiomis aukščiausios juridinės galios teisinėms normoms.
(5) Pareiškimo pateikimo terminų apskaita:
1) šio punkto 4 dalies 1 ir 2 papunktyje nurodytais atvejais – nuo dienos, kai teisiškai įsigaliojo sprendimas baudžiamojoje byloje;
2) šio punkto 4 dalies 3 papunktyje nurodytais atvejais – nuo dienos, kai teisiškai įsigaliojo teismo sprendimas, kurio pagrindu atšauktas sprendimas civilinėje ar baudžiamojoje byloje, arba kai atšauktas kitos įstaigos sprendimas, kuriuo pagrįstas jos sprendimas ar nutarimas, kurį prašoma atšaukti ryšium su naujai atsivėrusiomis aplinkybėmis;
3) šio punkto 4 dalies 3 papunktyje nurodytais atvejais – nuo dienos, kai įsigalioja sprendimas ar kitas nutarimas, ryšium su kuo taikyta teisinė norma prarado galią kaip neatitinkanti aukščiausios juridinės galios teisinei normai.
(6) Pareiškimas, ryšium su naujai atsivėrusiomis aplinkybėmis, pateikiamas raštu. Pareiškimui taikomos tokios pat reglamento sąlygos, kurios taikomos ieškininiam pareiškimui.
(7) Ginčo šalims pranešama apie Trečiųjų teismo posėdį ir išsiunčiamas pareiškimo nuorašas. Šių asmenų neatvykimas nelaikomas kliūtimi pareiškimo nagrinėjimui.
(8) Trečiųjų teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, patikrina, ar aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjas, pripažįstamos kaip naujai atsivėrusios pagal šio punkto 4 dalį.
(9) Jei Trečiųjų teismas konstatavo naujai atsivėrusias aplinkybes, jis atšaukia apskųstą sprendimą ar nutarimą pilnai arba bet kurią jo dalį ir sprendžia ginčą iš esmės.
(10) Jei Trečiųjų teismas pripažino, kad pareiškime nurodytos aplinkybės nepripažįstamos kaip naujai atsivėrusios, tada pareiškimas nušalinamas.
54. punktas. Trečiųjų teismo nutarimo vykdymas
Trečiųjų teismo nutarimas šalims yra privalomas ir vykdomas savanoriškai šiame nutarime nustatytais terminais. Savanoriškam nutarimo vykdymui nustatomas terminas, kuris yra ne trumpesnis, nei 5 dienos.
VI. TREČIŲJŲ TEISMO PROCESO IŠLAIDOS
55. punktas. Trečiųjų teismo proceso išlaidos
(1) Trečiųjų teismo proceso išlaidos yra su ginčo nagrinėjimu susijusios išlaidos ir su bylos vedimu susijusios išlaidos.
(2) Su ginčo nagrinėjimu susijusios išlaidos:
1) Trečiųjų teismo teisenos mokestis ir Trečiųjų teismo honoraras;
2) sumos, kurias būtina sumokėti ekspertams, vertėjams ir sekretoriams, kaip ir jų kelionės ir kitos buvimo išlaidos, jei tokios iškilo;
3) su Trečiųjų teismo sprendimo išaiškinimu susijusios išlaidos;
4) Trečiųjų teismo kelionės ir buvimo išlaidos;
5) pašto išlaidos;
6) atlygis už tarpininkavimą skiriant Trečiųjų teismo teisėjus;
7) kitos galimos išlaidos susijusios su ginčo sprendimu, kurių apmokėjimo tvarką nustato Trečiųjų teismas, laikydamasis reglamento sąlygų.
(3) Su bylos vedimu susijusios išlaidos:
1) išlaidos, susijusios su juridine pagalba;
2) su įrodymų surinkimu susijusios išlaidos.
(4) Trečiųjų teismo teisenos mokestis ir Trečiųjų teismo honoraras priklauso nuo ieškinio sumos, ginčo sudėtingumo ir Trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus, kurie sprendžia atitinkamą ginčą. Trečiųjų teismo pirmininko nutarimu šių išlaidų dydis gali būti keičiamas, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, laiką, būtiną ginčo sprendimui ir nuo kitų, su ginčo sprendimu susijusių aplinkybių.
(5) Sekretorius, vertėjas ar ekspertas į Trečiųjų teismo procesą kviečiami tik po to, kai šalys sumoka Trečiųjų teismo nustatytą atlygį už šių asmenų paslaugas. Jei šalis, kuri reikalavo pakviesti vertėją, sekretorių ar ekspertą, Trečiųjų teismo nustatytu terminu nesumokėjo atlygio už šias paslaugas, šį atlygi turi teisę sumokėti kita šalis.
(6) Trečiųjų teismo pirmininkas turi teisę šalies reikalavimu arba savo iniciatyva, sumažinti Trečiųjų teismo teisenos mokesčio dydį.
(7) Su ginčo sprendimu susijusios išlaidos sumokamos į Zemgalės Trečiųjų teismo atsiskaitomąją sąskaitą.
56. punktas. Ieškinio suma
(1) Ieškinio suma:
1) ieškinyje dėl piniginių lėšų išieškojimo – išieškoma suma;
2) ieškinyje dėl turto išreikalavimo – reikalaujamo turto suma;
3) ieškinyje dėl išlaikymo lėšų išieškojimo – bendra mokama suma;
4) ieškinyje dėl terminuotų įmokų ir indėlių – bendra visų įmokų ir indėlių suma;
5) ieškinyje dėl neterminuotų ar iki gyvos galvos įmokų ir indėlių - bendra visų įmokų ir indėlių suma;
6) ieškinyje dėl įmokų ir indėlių sumažinimo ar padidinimo – suma, kurios dydžiu sumažinami ar padidinami indėliai ar įmokos;
7) ieškinyje dėl įmokų ir indėlių užbaigimo – bendra likusių įmokų ar indėlių suma;
8) ieškinyje dėl turto nuomos sutarties užbaigimo iki termino pabaigos – bendra mokesčio suma už turto naudojimą likusį sutarties galiojimo laiką;
9) ieškinyje dėl nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą – turto rinkos vertė, bet ne mažiau, nei turto kadastro vertė;
10) ieškinyje, kuris susideda iš keleto savarankiškų turtinių ieškinių – bendra visų ieškinių suma.
(2) Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Jei nurodyta ieškinio suma akivaizdžiai neatitinka išreikalaujamo turto rinkos vertės, ieškinio sumą nustato Trečiųjų teismas.
57. punktas. Su ginčo sprendimu susijusių išlaidų grąžinimas
(1) Su ginčo sprendimu susijusios išlaidos grąžinamos pilnai arba dalinai, sekančiais atvejais:
1) jei sumokėtos išlaidos, susijusios su ginčo sprendimu yra didesnės, nei tai nustatyta šiame reglamente ar Trečiųjų teisme;
2) jei šalis yra sumokėjusi atlygį už sekretoriaus, vertėjo ar eksperto paslaugas, bet minėtos paslaugos nebuvo naudotos, arba avansu sumokėtos sumos nebuvo pilnai išnaudotos, įmokėta suma arba neišnaudota sumos dalis grąžinama šaliai, kuri tą sumą sumokėjo;
3) jei iki Trečiųjų teismo sudėties paskyrimo ieškininis pareiškimas nebuvo nagrinėjamas arba ieškovas atšaukė savo ieškinį, šaliai grąžinamas Trečiųjų teismo honoraras.
(2) Su ginčo sprendimu susijusios išlaidos grąžinamos su sąlyga, kad pareiškimas dėl jų grąžinimo pateiktas per vienerių metų laikotarpį nuo sumos sumokėjimo dienos.
58. punktas. Trečiųjų teismo proceso išlaidų atlyginimas
(1) Šalys turi teisę susitarti dėl trečiųjų teismo proceso išlaidų padalinimo tarp šalių. Jei šalys dėl to nėra susitarusios, Trečiųjų teismo proceso išlaidų atlyginimas vyksta laikantis šio punkto sąlygų.
(2) Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, Trečiųjų teismas priskiria kitos šalies visas jos sumokėtas su ginčo sprendimu susijusias išlaidas. Jei ieškinys patenkintas dalinai, šioje dalyje nurodytos sumos priskiriamos ieškovui, proporcionaliai Trečiųjų teismo patenkinto ieškinio dydžiui, o atsakovui – proporcionaliai tai ieškinio daliai, kuria ieškinys nušalintas.
(3) Jei ieškovas atsisako nuo ieškinio, jis atlygina atsakovui su ginčo sprendimu susijusias išlaidas. Šiuo atveju, ieškovo sumokėtų, su ginčo sprendimu susijusių išlaidų, atsakovas neatlygina. Tačiau, jei ieškovas nepalaiko savo ieškinio dėl to, kad atsakovas po ieškininio pareiškimo pateikimo savanoriškai patenkino ieškinį, Trečiųjų teismas, ieškovui reikalaujant, priskiria iš atsakovo ieškovo sumokėtas, su ginčo sprendimu susijusias, išlaidas.
(4) Jei ieškinys nebuvo nagrinėjamas, Trečiųjų teismas, atsakovui reikalaujant, priskiria iš ieškovo atsakovo sumokėtas, su ginčo sprendimu susijusias, išlaidas.
(5) Su bylos vedimu susijusios išlaidos atlyginamos sekančiu dydžiu:
1) išlaidos juridinės pagalbos apmokėjimui – jų faktiniu dydžiu;
2) su įrodymų surinkimu susijusios išlaidos – pagal faktines išlaidas.
(6) Su bylos vedimu susijusios išlaidos priskiriamos iš atsakovo ieškovo naudai, jei jo ieškinys yra patenkintas pilnai ar dalinai, ir tuo atveju, kai ieškovas nepalaiko savo ieškinio dėl to, kad atsakovas po ieškininio pareiškimo pateikimo savanoriškai patenkino ieškinį.
(7) Jei ieškinys nušalintas arba ieškovas atsisako nuo ieškinio, išskyrus šio punkto 3 dalyje minėtu atveju, su bylos vedimu susijusias išlaidos priskiriamos ieškovui, atsakovo naudai.
| 
